- glėtoti
- glė̃toti, -oja, -ojo intr. 1. tepti, terlioti, kneboti; nenorom valgyti: Sviestas rankom glė̃toti draudžiama Č. | Glė̃tojo visą valandą Rk. Valgyk, neglė̃tok! Pnd. | refl.: Et, tiktai glė̃tojas (tepasi, bjaurojasi) Kp. Norėjau vandenį nuo rugių nuleisti, bet žemė glė̃tojasi Sv. | Aš su tavim nesiglė̃tosiu Grž. | Nesiglėtok su katinu, plaukų prisivelsi – matai, kad šeriasi PnmR. 2. lėtai, netikusiai ką daryti: Sakiau, pataisyk batus rytdienai, o jis glė̃toja bent nedėlią Sv. \ glėtoti; paglėtoti; suglėtoti
Dictionary of the Lithuanian Language.